Geologiniai tyrimai: kam reikalingi?

Geologiniai tyrimaiGeologiniai tyrimai – tai civilinės, pramoninės, energetikos, transporto paskirties statinių, įvairių komunikacijos linijų projektavimas, taip pat statyba ir eksploatacija, teritorijos pastovumo įvertinimas. Ši projektuotojams ir statybos specialistams būtina informacija yra gaunama tik vykdant inžinerinius geologinius tyrimų darbus, kurių metu yra tiriamos labai įvairios geologinės sąlygos. Geologinės sąlygos apima ir įvairius gamtinius, antropogeninius procesus, reiškinius, geologinę būsimo statinio pagrindo sandarą, būsimos statybos aikštelės reljefą, požeminius vandenis bei gruntų, slūgsančių po būsimu inžineriniu statiniu, fizikines mechanines savybes.

Kam reikalingi geologiniai tyrimai? Atlikus šiuos tyrimus galima daug lengviau atlikti teritorijų planavimą, įvairios paskirties statinių vietos parinkimą ar jų projektavimą, statybas bei kitokį teritorijos ūkinį naudojimą. Teisingai įvertinus inžinerines geologines sąlygas, galima lengviau ir pigiau atlikti projektavimo ir statybos darbus, išvengti galimų deformacijų, garantuoti statinių saugumą ir ilgaamžiškumą.

Tyrimų apimtys priklauso nuo pastato sudėtingumo, jo kategorijos. Sudėtingiems pastatams yra atliekami laboratoriniai tyrimai papildomiems rodikliams gauti.
Atlikus geologinius tyrimus rašoma ataskaita, kurioje – įvertinamas statybos aikštelės geologinis, geomorfologinis, hidrogeologinis sudėtingumas ir sąlygos.

Pradėjus rengti detaliuosius miestų, miestelių, saugomų teritorijų ir kitų vietų planus, specialios paskirties teritorijų planavimo dokumentus, labai išaugo poreikis turėti išsamią geologinę informaciją apie konkrečią vietovę. Tokios informacijos prireikia ir sprendžiant kitus su žemės paviršiumi ir jos gelmėmis susijusius klausimus.

Plėtojant miestų teritorijas, gyvenamuosius rajonus, industrines ar žaliąsias zonas būtina atsižvelgti į užterštumą sunkiaisiais metalais arba tam tikrų elementų trūkumą. Geologinės aplinkos taršos židinių informacinėje sistemoje nuo 1985 m. sukaupta duomenų apie daugiau kaip 11 tūkst. potencialių taršos židinių. Tai ne tik informacija, bet ir nauda!

Skaityti toliau

Tvoros: kaip nepasiklysti pasirinkimų labirintuose?

TvorosTvoros – kiek jų daug ir kokios jos įvairios! Šiandien galima nuosavą sklypą aptverti ir nuo pašalinių asmenų apsaugoti įvairių medžiagų, aukščio, dizaino tvoromis. Galima rinktis nuo pačių paprasčiausių segmentinių, iki populiariausių medinių arba plačiausias dizaino galimybes suteikiančių metalinių tvorų. Tokios plačios pasirinkimo galimybės neretai apsuka galvą ir gerokai apsunkina svajonių tvoros pasirinkimą. Taigi, kaip apsispręsti lengviau ir pasirinkti teisingiausiai?

Pagrindinis segmentinių tvorų privalumas – žema kaina. Tai pigiausias tvoros variantas, tinkamas aptverti tiek dideles, tiek mažas erdves. Seniau buvo vertinamos kritiškiau, tačiau paskutiniu metu sparčiai populiarėja. Didžiausias segmentinės tvoros trūkumas – ji visiškai neriboja matomumo, todėl neretai papildomai nuo kaimynų arba gatvės reikia dengtis sodinant tujas arba kitus augalus.

Medinės tvoros labiausiai vertinamos dėl jų natūralumo ir ypač vertinamų medienos savybių, taip pat dėl nesudėtingo medienos formavimo bei apdirbimo, o tuo pačiu – dėl tvorų dizaino įvairovės. Šis tvorų tipas niekada nebuvo populiariausiųjų karūnos perleidęs kitiems tvorų tipams. Medinės tvoros minusas – aukštesnė kaina ir tai, kad tokia tvora reikalauja nemažai priežiūros: ją kas keletą metų reikia perdažyti, perlakuoti, apsaugoti nuo neigiamo atmosferos ir klimato poveikio ir pan.

Metalinės tvoros – brangiausios, kainą iškelia būtent naudojama medžiaga – metalas, ir jos apdirbimas. Tačiau tokia tvora – ilgaamžė, itin saugi ir patvari. Be kita ko, kalvis iš metalo gali pagaminti tokią tvorą, kad ji taps visų žvilgsnių traukos objektu ir didžiausiu sklypo papuošimu. Metalinė tvora taip pat reikalauja priežiūros, nes yra veikiama neigiamo atmosferos ir klimato poveikio, tačiau dėmesio reikia mažiau nei medinei tvorai.

Taigi, renkantis tvorą svarbiausia – įvertinti savo poreikius, lūkesčius ir kriterijus, kurie nulems pasirinkimą. Tai gali būti kaina, tvoros priežiūra, dizainas arba kt.

Skaityti toliau

Petražolių sėklos: sėti galite ir rudenį

Petrazoliu seklosPetražolės – itin ryškų skonį turintis prieskonis, plačiai naudojamas virtuvėje: tinka gardinti sriubas, padažus, salotas, mėsos ir kt. patiekalus. Jas auginti – labai paprasta, o ir augti jos gali bene visus metus: puikiai želia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o šiltnamyje arba ant palangės – ir per visą žiemą. Taip pat petražoles galima šaldyti, džiovinti. Petražolių sėklos yra pritaikytos sėti šiuos augalus iki pat vėlyvo rudens.

Petražolėse gausu vitaminų C, A, B1, B2, keratino, folio rūgšties, kalio druskų, magnio, geležies. Jos taip pat sudėtyje turi inulino, reguliuojančio gliukozės lygį ir mažinančio cukraus kiekį kraujyje, todėl petražolės yra naudingos sergantiems cukriniu diabetu. Kalbant apie naudą organizmui ir petražolių panaudojimą mūsų sveikatai, galima išskirti ir kitus svarbius aspektus.

Petražolių ekstraktas yra naudojamas kosmetologijoje: maišomas į kremus, kaukes, losjonus, nes užkerta kelią raukšlių atsiradimui, mažina patinimus ir paburkimus, odos paraudimus, taip pat padeda kovoti su spuogais ir tamsiais ratilais po akimis. Be kita ko, petražolės balina dantis ir stiprina dantenas.

Petražolės gerina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą, taip pat padeda nuo gastrito ir skrandžio opų, reguliuoja inkstų ir kepenų veiklą, stimuliuoja virškinimo fermentų gamybą. Be kita ko, naudingos sutrikus reumato ir virškinimo sistemoms.

Petražolės padeda nuo depresijos, anemijos, padeda greičiau atgauti jėgas, pasižymi diuretiniu, baktericidiniu, antiseptiniu poveikiu. Taip pat slopina spazmus ir uždegimus, gerina žaizdų gijimą. Be kita ko, petražolės naudingos sutrikus regėjimui.

Taigi, petražolių nauda mūsų organizmui – neišmatuojama, skonis – puikus, o petražolių sėklos yra pritaikytos jas auginti bene visus metus neįdedant daug pastangų, todėl auginti jas savo darže, šiltnamyje arba vazone ant palangės – tikrai verta.

Skaityti toliau

Aliuminiai profiliai: kol nusibos

Aliuminiai profiliaiDažnai kalbama apie plastikinius langus, duris, taip pat vitrinas, fasadines terasas, balkonus, tačiau niekada negirdime apie šių sistemų pagrindą – profilius. Galimi plastikiniai arba aliuminiai profiliai, tačiau pastarieji tampa vis populiaresni. Kokios yra aliuminio profilių savybės, koks yra jų panaudojimas ir kiti klausimai – šiame straipsnyje.

Aliuminio konstrukcijos yra atsparesnės temperatūros svyravimams, tvirtesnės ir pasižymi mažesniu svoriu. Tai pagrindiniai aspektai, kodėl aliuminio konstrukcijos keičia plastiko konstrukcijas, kurios iki šiol buvo bene populiariausias pasirinkimas langams ir durims. Štai vitrinoms ir kitiems platesniems variantams visada buvo naudojamas aliuminis, nes plastiko profiliai turi pločio ir aukščio apribojimus. Be kita ko, aliuminiai profiliai leidžia įgyvendinti net pačius neįtikinamiausius techninius bei konstrukcinius sprendimus.

Pagal naudojimą aliuminiai profiliai skirstomi į šiltus, kurie yra skirti išorės gaminiams, ir šaltus – vidaus gaminiams. Vidaus gaminiais vadinamos įvairios pertvaros, vitrinos vidaus durys ir pan., o išorės – visi gaminiai, kurie yra skirti atskirti pastato vidų nuo išorės – fasadai, durys, langai, vitrinos ir pan.

Aliuminio profiliai yra ekologiški – tai 100 proc. perdirbama medžiaga, superkama kaip spalvotas metalas. Jis nekenksmingas aplinkai, namams ir žmonėms.

Neapsaugotas aliuminis oksiduojasi, todėl aliuminio profiliai yra dengiami apsaugine danga, pvz., anoduojami arba dažomi. Visi aliuminio langai, durys ir kiti aliuminio profilių gaminiai gali būti bet kokios norimos spalvos.

Tačiau pagrindinė aliuminio savybė – ilgaamžiškumas: jis nesideformuoja, yra patvarus ir saugus, todėl sumontuoti aliuminio profiliai savo funkcijas atliks visą gyvenimą arba iki tol, kol Jums nusibos.

Taigi, jei norite itin ilgaamžių, patvarių, saugių langų, durų, vitrinų arba kitų elementų savo namams, verta rinktis vis sparčiau populiarėjančius aliuminio profilius, kurie lenkia seniau plačiai naudotus plastikinius profilius.

Skaityti toliau

Ar galima suklysti auginant salotas?

Salotu seklosSalotos – itin lengvai auginamas augalas. Salotos yra ankstyvos, jos greitai sudygsta, o nupjovus – greitai atželia. Salotų auginimas nereikalauja ypatingos priežiūros, o augti jos gali beveik bet kur. Dėl šių priežasčių salotos yra itin plačiai naudojami ir kone kiekviename darže aptinkami augalai. Tačiau kartais salotų derlius nedžiugina – ar tai reiškia, kad suklydome jas augindami?

Viena iš didžiausių klaidų, kodėl salotos nesudygsta – tai netinkamai eksploatuojamos salotų sėklos. Dažnai žmonės nusiperka sėklų, tačiau vienu kartu jų visų nepasėja, o pasilieka antram arba trečiam salotų derliui. Praplėštą, tačiau nesunaudotą salotų sėklų pakuotę reikia laikyti sandariai uždarytą, sausoje, tamsioje, vėsioje vietoje ir, vis dėlto, sunaudoti kuo greičiau.

Dar viena neretai pasitaikanti klaida yra ta, kad salotos apkarsta, jų skonis pasikeičia. Pagrindinė skonio pakitimų priežastis yra nepakankama drėgmė. Salotų šaknys yra paviršinės, todėl joms būtina nuolatinė drėgmė. Salotas būtina nuolat laistyti, nes kiekvienas sausas periodas apkartina salotas. Šiltomis dienomis rekomenduojama laistyti kasdien, o vėsiomis – pagal poreikį. Geriausia salotas laistyti vakare, kai saulė jau nusileidusi arba pradėjusi leistis, ne mažiau svarbu nesušlapinti salotų lapų, kad šie nepradėtų pūti.

Salotas auginti galima ištisus metus, tačiau palankiausi sezonai yra pavasaris ir ruduo. Vasarą, jei oras karštas, salotos nėra vešlios, lapai leipsta, augalas augina žiedynstiebius. Norint auginti salotas vasarą, labai svarbu pasirinkti šiam sezonui tinkamiausias veisles arba salotas sėti toje dirvos vietoje, kur jos turėtų kieno šešėlyje pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių.

Taigi net, jei atrodo, kad salotas gali užauginti bet kas, vis dėlto, kartais galima suklysti ir čia. Todėl svarbu salotas laistyti, pasirinkti sezonui tinkamiausias veisles ir pasirūpinti priedanga nuo karščio. Taip pat reikia žinoti, kaip tinkamai laikyti nepanaudotas salotų sėklas.

Skaityti toliau

Kokie kiemo vartai mums tinkamiausi?

VartaiMūsų namai – mūsų tvirtovė. Dažnai girdime šį posakį. Tačiau, kyla klausimas, kaip tą tvirtovę apsaugoti nuo nelauktų svečių ar pašalinių „akių“? Kokius vartus pasirinkti, kad galėtume savo namuose jaustis pakankamai saugūs?

Prieš nusprendus, kokie vartai Jūsų manymu bus tinkamiausi, reikėtų apžvelgti tokius kriterijus kaip: (daugiau…)

Skaityti toliau

Krapai, petražolės ir kiti prieskoniai augalai ant Jūsų palangės

prieskonines zolelesNenuginčijamas faktas, kad gera namų šeimininkė žino, kokie svarbūs maisto racione yra žalumynai. Prieskoniniais augalais pagardiname maistą, suteikiame jam išskirtinio skonio. Dažniausiai prieskonines žoleles auginame lauko sąlygomis, tačiau šaltuoju metų laiku galima įsirengti mini darželį tiesiog ant palangės. Krapai, petražolės, bazilikas, mėta, raudonėliai ir čiobreliai – juos visus galime užsiauginti namuose. (daugiau…)

Skaityti toliau

Terasos grindiniai, turintys didžiausią populiarumą

terasų grindiniaiJei kalbėsime apie nuo žemės nepakeltas terasas, jos suteikia kur kas didesnę pasirinkimo laisvę grindinio pasirinkimo aspektu. Būtent apie tai šiandien ir kalbėsime, trumpai apžvelgdami šiuo metu didžiausią populiarumą turinčius terasos grindinių pasirinkimus.

Mediena
Mediena – standartinis variantas kalbant apie nuo žemės kiek pakeltas terasas. Nors, atrodytų, nepakėlus terasos nuo žemės didesnių privalumų mediniame grindinyje nebelieka, bet pakankamai daug žmonių vis vien renkasi tokį grindinį. Ir tai yra suprantama – medinis grindinys yra išties nebrangus bei patogus vaikščioti ant jo, kas ir yra pagrindiniai tokio terasos grindinio privalumai. (daugiau…)

Skaityti toliau