Pomidorai yra bulvinių šeimos augalai, kilę iš Pietų Amerikos bei viena daugiausiai dėmesio reikalaujanti kultūra. Auginami beveik visur: šaltesnėse klimato zonose šiltnamiuose, o išsodinami į lauką praėjus šalnų pavojams. Lietuvoje pomidorai geriausiai auga šiltnamiuose, bet karštą vasarą gerą derlių galima išgauti ir lauko sąlygomis.

Pomidorai skirstomi į determinantinius ir indeterminantinius. Determinantiniai arba krūminės veislės pomidorai, augti sustoja atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms, tad tokie pomidorai patogūs auginti konteineriuose, greičiau subręsta. Indeterminantinės veislės pomidorai auga iki pat šalnų. Taip pat yra tarpinių veislių, kurios nustoja augti atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms, tačiau nuėmus derlių, paauga ir duoda antrą derlių.

Veislės skirstomos pagal vaisiaus dydį ir formą. Galite rasti pačių įvairiausių: plokščių, pailgų, ovalių, kriaušės formos, slyvinių, vyšninių, smulkių, stambių, mažų, aromatingų, sultingų, saldžių, mėsingų. Pavyzdžiui, slyviniai pomidorai auginami derlingose dirvose ir dažniausiai naudojami pastoms ir padažams, maži vyšniniai pomidorai puikiai tinka salotoms ar stalo papuošimui. Vynuoginiai pomidorai taip pat puikiai tinka salotoms. Jau ne retenybė geltoni, oranžiniai, rožiniai, rudi ar net juodi pomidorai.

Kaip išsirinkti iš tokios milžiniškos pasiūlos? Rinktis reikėtų labiausiai konkrečioms sąlygoms tinkančią šiltnamio ar lauko veislę, pagal aukštį: žemaūgius ar aukštaūgius, pagal tai, norite ankstyvo ar vėlyvo derėjimo veislės, taip pat pagal atsparumą ligoms. Reiktų atsižvelgti į skynimo laikotarpį: determinantiniai ir indeterminantines, ir vaisiaus paskirtį – konservavimui, salotoms, padažams, ilgai laikysite, o gal parduosite.

Skaityti toliau

Petražolės – itin ryškų skonį turintis prieskonis, plačiai naudojamas virtuvėje: tinka gardinti sriubas, padažus, salotas, mėsos ir kt. patiekalus. Jas auginti – labai paprasta, o ir augti jos gali bene visus metus: puikiai želia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o šiltnamyje arba ant palangės – ir per visą žiemą. Taip pat petražoles galima šaldyti, džiovinti. Petražolių sėklos yra pritaikytos sėti šiuos augalus iki pat vėlyvo rudens.

Petražolėse gausu vitaminų C, A, B1, B2, keratino, folio rūgšties, kalio druskų, magnio, geležies. Jos taip pat sudėtyje turi inulino, reguliuojančio gliukozės lygį ir mažinančio cukraus kiekį kraujyje, todėl petražolės yra naudingos sergantiems cukriniu diabetu. Kalbant apie naudą organizmui ir petražolių panaudojimą mūsų sveikatai, galima išskirti ir kitus svarbius aspektus.

Petražolių ekstraktas yra naudojamas kosmetologijoje: maišomas į kremus, kaukes, losjonus, nes užkerta kelią raukšlių atsiradimui, mažina patinimus ir paburkimus, odos paraudimus, taip pat padeda kovoti su spuogais ir tamsiais ratilais po akimis. Be kita ko, petražolės balina dantis ir stiprina dantenas.

Petražolės gerina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą, taip pat padeda nuo gastrito ir skrandžio opų, reguliuoja inkstų ir kepenų veiklą, stimuliuoja virškinimo fermentų gamybą. Be kita ko, naudingos sutrikus reumato ir virškinimo sistemoms.

Petražolės padeda nuo depresijos, anemijos, padeda greičiau atgauti jėgas, pasižymi diuretiniu, baktericidiniu, antiseptiniu poveikiu. Taip pat slopina spazmus ir uždegimus, gerina žaizdų gijimą. Be kita ko, petražolės naudingos sutrikus regėjimui.

Taigi, petražolių nauda mūsų organizmui – neišmatuojama, skonis – puikus, o petražolių sėklos yra pritaikytos jas auginti bene visus metus neįdedant daug pastangų, todėl auginti jas savo darže, šiltnamyje arba vazone ant palangės – tikrai verta.

Skaityti toliau

Salotos – itin lengvai auginamas augalas. Salotos yra ankstyvos, jos greitai sudygsta, o nupjovus – greitai atželia. Salotų auginimas nereikalauja ypatingos priežiūros, o augti jos gali beveik bet kur. Dėl šių priežasčių salotos yra itin plačiai naudojami ir kone kiekviename darže aptinkami augalai. Tačiau kartais salotų derlius nedžiugina – ar tai reiškia, kad suklydome jas augindami?

Viena iš didžiausių klaidų, kodėl salotos nesudygsta – tai netinkamai eksploatuojamos salotų sėklos. Dažnai žmonės nusiperka sėklų, tačiau vienu kartu jų visų nepasėja, o pasilieka antram arba trečiam salotų derliui. Praplėštą, tačiau nesunaudotą salotų sėklų pakuotę reikia laikyti sandariai uždarytą, sausoje, tamsioje, vėsioje vietoje ir, vis dėlto, sunaudoti kuo greičiau.

Dar viena neretai pasitaikanti klaida yra ta, kad salotos apkarsta, jų skonis pasikeičia. Pagrindinė skonio pakitimų priežastis yra nepakankama drėgmė. Salotų šaknys yra paviršinės, todėl joms būtina nuolatinė drėgmė. Salotas būtina nuolat laistyti, nes kiekvienas sausas periodas apkartina salotas. Šiltomis dienomis rekomenduojama laistyti kasdien, o vėsiomis – pagal poreikį. Geriausia salotas laistyti vakare, kai saulė jau nusileidusi arba pradėjusi leistis, ne mažiau svarbu nesušlapinti salotų lapų, kad šie nepradėtų pūti.

Salotas auginti galima ištisus metus, tačiau palankiausi sezonai yra pavasaris ir ruduo. Vasarą, jei oras karštas, salotos nėra vešlios, lapai leipsta, augalas augina žiedynstiebius. Norint auginti salotas vasarą, labai svarbu pasirinkti šiam sezonui tinkamiausias veisles arba salotas sėti toje dirvos vietoje, kur jos turėtų kieno šešėlyje pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių.

Taigi net, jei atrodo, kad salotas gali užauginti bet kas, vis dėlto, kartais galima suklysti ir čia. Todėl svarbu salotas laistyti, pasirinkti sezonui tinkamiausias veisles ir pasirūpinti priedanga nuo karščio. Taip pat reikia žinoti, kaip tinkamai laikyti nepanaudotas salotų sėklas.

Skaityti toliau