Krepšinio manija jau keletą dešimtmečių plačiai išplitusi pasaulyje. Jei tik vienetai žino, kas yra Dalia Grybauskaitė, Merūnas, ar Donatas Montvydas, tai Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Mantą Kalnietį ar Joną Valančiūną pažįsta daugelis. Ir ką čia slėpti, juk esame krepšinio tauta. Ne vienas mūsų krepšininkas skina pergales garsiausiuose Europos krepšio klubuose, o kur dar pergalingi žygiai ten, už Atlanto. Krepšinio lenta daugeliui Lietuvos gyventojų atstoja altorių bažnyčioje, o krepšinio rungtynės tampa dažnesne tradicija nei Kalėdinių sausainių kepimas.
Mes palaikome ir sergame už tuos, kurie žaidžia čia Europoje ir už tuos, kurie savo krepšininko karjerai pasirinko NBA. Tačiau stebint rungtynes kartais susidaro įspūdis, kad krepšinio lenta Europoje ir NBA skirtingai veikia tiek žaidėjus, tiek jų stebėtojus. Pavyzdžiui, NBA žiūrovai ateina stebėti žvaigždžių ir tos žvaigždės turi demonstruoti gerą žaidimą. NBA pirmoje vietoje yra individualus meistriškumas, asmeninis „pasirodymas“. Tuo tarpu Europoje ir Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama visai komandai, jos susižaidimui. Individualūs sprendimai dažniau padaro neigiamą įtaką nei teigiamą.
NBA — tai verslas. Taip, šį teiginį galima išgirsti gana dažnai. Jeigu nesi LeBronas Jamesas, Kevinas Durantas, Stephenas Curry ar kita megažvaigždė, ir negali išlaikyti susidomėjimo komanda, gali atsitikti taip, kad tave pakeis kitu. Europoje į krepšininkus žiūrima kiek rimčiau. Nors honorarai čia žymiai skiriasi, tačiau žaidėjas laikomas komandos dalimi, o ne trofėjumi.
Taigi, koks krepšinis patinka Jums ir ką žiūrėti yra maloniau: šviesų, muzikos ir įspūdingų individualių pasirodymų šou ar intrigų ir azarto kupiną komandinį žaidimą? Renkatės jūs!